Šuns, kuris įspėja apie nužudytą grobį, atnešdamas aportą, dresavimas
31-08-2010, 07:07. Ðàçìåñòèë: Jeka
Tokių Å¡unų yra labai mažai. Å uo, kuris rado nužudytÄ… arba rimtai sužeistÄ… elniÄ…, Å¡ernÄ… arba kitÄ… didelį grobį, bet pats negali jo atneÅ¡ti, turi paimti į nasrus gabaliukÄ… medienos arba odos, kuris gumine juostele yra pririÅ¡tas prie jo antkaklio, atneÅ¡ti Å¡eimininkui ir nuvesti jį prie rasto grobio. Grįžti atgal prie grobio Å¡uo gali bÄ—gant laisvai arba su pavadÄ—liu, trumpiausiu keliu arba pagal savo pÄ—dsakus. Apmokymas vyksta Å¡itaip: Å¡uniui prie antkaklio pririÅ¡amas aportas – apsiÅ«tas oda 20 cm ilgio, 4 cm skersmens medžio gabaliukas. AportÄ… geriausia pririÅ¡ti tokio ilgio gumine juostele, kad Å¡uo galÄ—tų paimti aportÄ… į nasrus, kai atsiguls ant žemÄ—s. Aportas pririÅ¡amas gumine juostele, nes ji neįsipainios į krÅ«mynus. Bet tai jau paskutinis apmokymo etapas, o jo pradžioje aportas dedamas ant nužudyto grobio. Reikia, kad prie grobio Å¡unį pasitiktų gerai žinomas jam padÄ—jÄ—jas, kurį jis myli. PadÄ—jÄ—jas turi sutikti Å¡unį Å¡velniai, duoti jam skanÄ—stÄ…, paskui kartu su komanda „aport“ paimti aportÄ…, gulintį ant grobio, ir įdÄ—ti jį Å¡uniui į nasrus. Tuo metu netoliese pasislÄ—pÄ™s ir viskÄ… matantis savininkas turi Å¡vilpimu pakviesti Å¡unį. Kai Å¡uo atneÅ¡ ir atiduos jam aportÄ…, savininkas turi duoti jam skanÄ—stÄ…, paglostyti ir pagirti. Tada Å¡unį reikia paimti už pavadÄ—lio ir nuvesti prie grobio, visÄ… laikÄ… rodant jam į grobį ir kvieÄiant prie jo. Grįžęs prie grobio, Å¡uo giriamas ir apdovanojamas skanÄ—stu ir Å¡eimininko, ir padÄ—jÄ—jo. Paskui Å¡uniui reikia suteikti didžiausiÄ… malonumÄ… – atsigulti pas jį ant žemÄ—s, atsistoti keturpÄ—sÄiam, paloti, elgtis su jo kaip su lygiu. Tai labiausiai patinka Å¡unims ir yra jiems didžiausias apdovanojimas. Po kiekvieno pratimo pakartojimo Å¡eimininkas turi vis toliau ir toliau nutolti nuo grobio, ir tada, kai Å¡uo pripras džiaugsmingai pribÄ—gti prie padÄ—jÄ—jo, kad gautų skanÄ—stÄ… ir aportÄ…, galima bus pereiti prie kito apmokymo etapo. PadÄ—jÄ—jas turÄ—s ant grobio padÄ—ti mÄ—sos gabalÄ…, o aportÄ… Å¡alia taip, kad Å¡uo paÄ—mÄ™s mÄ—sÄ… ir nulenkÄ™s galvÄ… pagal komandÄ… „aport“ galÄ—tų jį paimti. Tada pagal padÄ—jÄ—jo ženklÄ… arba Å¡eimininko Å¡vilpukÄ… Å¡uo turi bÄ—gti prie jo. Kai Å¡uo įsisavins ir tai, galima bus pradÄ—ti paskutinio etapo apmokymÄ…. PadÄ—jÄ—jas jau turi stovÄ—ti ne prie pat grobio, o per atstumÄ… nuo jo, kiekvienÄ… kartÄ… vis daugiau atitolti, o galiausiai iÅ¡ viso pasislÄ—pti už medžio. Kai Å¡uo prieis prie grobio ir suÄ—s skanÄ—stÄ…, bet pats neims aporto, padÄ—jÄ—jas turi sakyti „aport“, o paskui, jeigu Å¡uo to nepadarys pats, – „ieÅ¡kok Å¡eimininko“. Po kiek laiko Å¡uo viskÄ… darys pats, be priminimo. Bet stebÄ—ti jo darbÄ… reikia dar keletÄ… savaiÄių. Tam pasiekti padÄ—jÄ—jui rekomenduojama įlipti į aukÅ¡tÄ… medį. Taip pat pageidautina, kad ir savininkas matytų Å¡unį per žiÅ«ronus tam, kad galÄ—tų laiku suÅ¡vilpti, jeigu atsitiks taip, kad Å¡uo su aportu prie jo neis. Apmokymo vietÄ… reikia kiekvienÄ… kartÄ… keisti. Å io mokymo metodo apraÅ¡ymas atrodo sudÄ—tingiau negu pats apmokymas.
Âåðíóòüñÿ íàçàä