Tuo pačiu metu, kai šuo dresuojamas eiti greta su pavadėliu, reikia mokyti šunį atsisėsti. Šuo turi pagal komandą greitai atsisėsti ir neatsistoti iki kitos komandos, pavyzdžiui, šuo pasodinamas, o paskui šeimininkas duoda komandą „aport“. Kai šuo atneš aportą, jis vėl turi atsisėsti prieš šeimininką, atiduoti aportą ir gauti paskatinimą – kąsnelį arba pagyrimą.
Šuo turi atsisėsti tuo metu, kai atidaromos durys prieš einant pasivaikščioti, kai šeimininkas sustos gatvėje pašnekėti su pažįstamu, kai šuniui atsegamas pavadėlis, kad jis palakstytų medžioklėje, po sugrįžimo su sumedžiotais paukščiais arba žvėrimis. Jeigu taip apmokyti šunį, tai reikš, kad jis turės gerą kontaktą su šeimininku. Jeigu šunį dresuoti su meile, tai pagal manierą, kai jis atsisės prieš šeimininką, iš karto matysim, kad šuo prašo greičiau užsegti pavadėlį ir eiti pasivaikščioti. Kuo daugiau skirti laiko užsiėmimams su šuniu, tuo šuo darosi „ protingesnis“ ir šeimininkas geriau supranta kiekvieną jo poelgį.
Pereisim prie komandos „sėdėt“ ugdymo. Šunį reikia švelniai pakviesti pas save, paglostyti ir ištarus komandą "sėdėt" pasodinti, šuns užpakalinė dalis mechaniškai spaudžiama žemyn, o galva pakeliama į viršų. Vėliau prie žodinės komandos prijungiamas ir gestas ranka, kuris galės pakeisti žodinę komandą.
Kai šuo atsisės, jį negalima už tai girti ir glostyti, nes šuo nedelsiant pradės šokinėti, bet reikia duoti skanų kąsnelį, kurį šuo suės sėdint. Po 30-60 sekundžių šuniui duodamas leidimas atsistoti (patvirtinus rankos gestu) ir tada jau galima šunį pagirti, paglostyti, o paskui duoti komandą „greta“ ir pasivaikščioti.
Kai šuo gerai atliks komandą „sėdėt“, komandos vykdymas apsunkinamas: atliekama nepažįstamoje vietoje, kur yra pašalinių dirgiklių. Tegul šunį pakvies padėjėjas arba pabandyti pačiam greitai pabėgti nuo šuns, kad nuo šuns 50 metrų atstumu pravestų kitą šunį, kad arti nuo šuns iššautų – šuo nieko nepaisant turi likti sėdėti, kol šeimininkas neleis jam atsistoti duodant komandą „pirmyn“, „greta“ ir t.t. Jeigu šuo norės atsistoti, šeimininkas turi pakelti pavadėliu galvą ir suduoti bizūnu.
Labai svarbu nuo mažens pratinti šunį sėdėti tiek laiko, kiek panorės šeimininkas. Dažnai būna, kad šunys prieš pasivaikščiojimą prieina taip arti durų, kad trukdo juos atidaryti, bandant pirmiems prasmukti į lauką, painiojasi po kojomis ir užsikabina už pavadėlio. Šio atveju reikia iš pradžių užminti šuniui ant letenos, paskui duoti komandą „sėdėt“ ir galbūt net su parforso pagalba priversti šunį sėdėti durų atidarymo metu, kol durys visiškai atsidarys ir šeimininkas duos komandą „greta“. Jau po kelių pamokų šuo pats ramiai sės prie durų, netrukdydamas šeimininkui juos atidaryti. Aplinkiniai visada pritars tokiam šuns elgesiui. Bet jeigu šuo puola prie durų, neduodamas kelio šeimininkui, bando iššokti per duris, parblokšdamas šeimininką, prispaudžia sau letenas arba uodegą ir paskui riaumoja – toks šuo palieka aplinkiniams labai nemalonų įspūdį ir savininkas visiškai pelnytai išgirsta daug nemalonių dalykų.