3 mėnesių amžiaus šuniuką reikia pratinti vaikščioti su pavadėliu šalia dviračio, kurio vairą laiko savininkas, neatsisėdant ant jo. Paskui galite važiuoti dviračiu pėsčiųjų greičiu ir vesti šuniuką šalia jo su pavadėliu. Šalia dviračio šuo turi eiti iš dešinės, kad ant jo neužvažiuotų aplenkiantis transportas. Galima išmokyti šunį bėgti iš kairės nuo dviračio, bet pagal komandą "Atgal" pasislėpti už dviračio. Kartais yra lengviau išmokyti šunį bėgti už dviračio, negu iš dešinio šono.
Greičiausias būdas išmokyti šunį sekti dviratį pagal komandą "Atgal", jeigu padėjėjas iš dviračio ar automobilio mes į šunį saują šratų, tuo ir nuvarys šunį už šeimininko dviračio. Kitas būdas – jeigu padėjėjas važiuos taip arti šeimininko dviračio, kad šuo neturės pakankamai vietos šalia ir jis privalės eiti iš paskos.
Šunį reikia laikyti ant ilgo pavadėlio ir, jei jis pribėgs prie priekinio rato, užvažiuoti ant letenos (bet nesužaloti) ir tuo pat metu patraukti už pavadėlio, tada šuo pats supras, kad jam labai nemalonus ratų artumas. Jeigu šuo šalia galinio rato bėga teisingai, reikia duoti jam skanėstą.
Jeigu šuo atsiguls prieš dviratį arba išgąsdintas prisispaus prie žemės prieš jį, tada apvažiuoti šunį bus didžiausia klaida. Reikia priekinio rato šoniniu smūgiu atmesti šunį iš kelio (smūgio jėga turi būti apskaičiuota taip, kad nepadarytų žalos šuniui), tada paimti jį už pavadėlio ir priversti bėgti šalia dviračio, giriant jį už tai ir duoti skanėstą. Daugelis šunų bando traukti į šoną ir, kai kelias slidus, gali numesti ir dviratininką. Jauną šunį aš per keletą dienų išmokiau vaikščioti visai arti dviračio tokiu būdu: po keliu aš laikiau džiovintos mėsos gabalą ir kartais leisdavau šuniui pagraužti mėsos. Šuo, išmokytas šiuo būdu, paskui niekada nebėgo į šoną nuo dviračio. Jeigu šuo stipriai traukia į vieną pusę, būtina, kad padėjėjas važiuotų šalia dviračio, tada šuo bėgs per vidurį atstumo tarp dviračių. Kelios valandos tokio mokymo užtikrina sėkmę.
