Drathaaras tai universalus šuo, patikrintas laiko ir medžiotojų. Šios veislės universalumu galima tik stebėtis, koks platus jų galimybių spektras, o svarbiausia tai, kad šunys gali plėsti savo darbo sąvybės. Sumedžioti zuikį drathaarui taip paprasta, kaip „lukštenti saulėgrąžas‘‘. Sužeistą grobį Dratas pakelia ir atneša net už dviejų lauko kvartalų. Medžioklė su drathaarais tai įdomus ir pelningas užsiėmimas. Dažnai grobiu tampa ne tik zuikiai, bet ir lapės.

Kurapkos mėsa yra švelni ir priklauso sunkiausiems medžioklės objektams. Kurapkos skrydis tiesus ir greitas, o medžioklės sąlygos labai malonios. Vakarų Europoje pilka kurapka, kiškis ir fazanas yra pagrindinis objektas ir sportinėje medžioklėje, ir verslinėje gavyboje.
Kurapkos medžioklės sunkumas yra tame, kad paukščiai niekada nepakyla iš atviros vietos, o veržiasi įlipti į krūmus arba nepraeinamą žolę, be to bėga link priedangos labai greitai, besislepiant tankioje žolėje. Ir šioje medžioklėje drathaaras nepakeičiamas. Ten, kur trumpaplaukiai šunys gali susižaloti, o ilgaplaukiai prisirinkti krūvą kibių, kuriuos sunku iššukuoti, dratharas su savo šiurkščiu kailiu laimi visose kriptyse.

Kadangi antis dažniausiai neprisileidžia arti šuns, šuo turi padaryti taip, kad ji pakiltų į orą. Medžiotojas lėtai juda apaugusio tvenkinio krantu. Šuo ieško ančių tarp nendrių ir gluosnių. Po sėkmingo šūvio jis paduoda laimikį šeimininkui.
Šuo šioje medžioklėje yra nepakeičiamas, nes antys pasižymi greitu skrydžiu, todėl pataikyti net prityrusiam šauliui nelengva. Daug paukščių būna sužalojama, o nenaudojant šunų jų nerandama. Su geru šuniu intensyvios medžioklės vietoje ančių galima gauti ir be šaudymo. Medžioklė su šunimi gera ir tuo, kad gali tęstis iki sutemų.